sulygti

sulygti
1 sulýgti 1. tr., intr. BzF136, JV1040 suderėti (perkant, parduodant): Žmogus sulygo ožiuką ir nupirko S.Nėr. Už tą darbą sulygome trisdešimt rublių Gr. Sulýkiam po trisdešimt penkias kapeikas literį Trk. 2. tr., intr. Up sutarti, suderėti dėl užmokesčio už darbą, dėl samdos sąlygų: Baigti sulýgtą darbą BŽ76. Susirado vežiką, tačiau nepavyko su juo sulygti J.Avyž. Pagaliau abi studentės sulygo kambariuką galiniame Šviesos gatvės name rš. Pagyręs dailidę, apsimokėjo, kiek buvo sulygta BsPII19. Jonukas buvo sulygtas (pasamdytas) bandą ganyti rš. Ar sulygai vaikį (pasisamdei)? Skd. Tam žmogui užmokėjo visus sulygtūsius piningus Tt. Su darbinykais sulygo po grašį ant dienos BPI228. | refl.: Antanas susilýgo šimtą rublių algos Kv. Susilýgau už mergę Svirbūtėse Krš. 3. intr. Prk susilažinti: Galime sulýgti, kad tu neparneši Brs. Nė sulygęs nerasi kelį par tas girias Šts. | refl.: Anuodu susilygos, kas galės šarpiau siūti TDrVII229. Tai jie susilygo iš dvidešimts dolerių ir pusę bačkos alaus BsV278. Aš susilygau su savo broliu, kad parodysiu ženklą jo žmonos MPs. 4. intr. sutikti, sugyventi: Heretikai ir kiti piktadėjos … patys tarp savęs niekad sulygt negali DP167. 5. intr. susiderinti, susitaikyti: Motė … su vyru savuoju tesulygsta DP70. Sulyk su broliu DP292. 6. intr. Alk būti lygiam su kuo, prilygti kam: Su tokiu žmogum sulýgt negali Šn. Dainavimas – sulygstąs lakštingalų balsams KlvD376. Nesulygstu jam SD193. Toksai tat skarbas, su kuriuo visi to svieto skarbai negal sulygti SE219. Ir nėra … tokio, kurs sulygtų darbuose tau KN73. ║ atitikti ką, sutapti su kuo: Antras priežodis … mažu kuo tuo pirmu nesulygstąs (orig. ne suligstas) (nedaug kuo tesiskiria) DP526. Kas vėl gražiai sudera ir sulygsta su pranašavimais aukščiaus paminėtais DP59. 7. žr. 1 prilygti 3: Kad ir sugrįši pas motinelės, bet nesulygsi su sesereliums (d.) Rs. \ lygti; antlygti; aplygti; atlygti; įlygti; išlygti; nulygti; palygti; pielygti; prilygti; sulygti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • sulygti — sulýgti vksm. Sulýgau méistrą už šim̃tą li̇̀tų …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • įderėti — 1 įderėti, į̃dera, ėjo 1. tr., intr. derantis susitarti, sulygti: Nieko negali žmogus įderėti, tokios šiandien viso ko brangios kainos Š. Man nepatogu buvo iš svetimų rankų išplėšt – moteris daiktą buvo jau įderėjusi Plv. ║ derantis įlygti, tam… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antlygti — 1 antlygti (ž.) intr. lygstant išsiderėti, gauti: Antlygti norėjau, bet pirklys nėko nepridėjo Šts. lygti; antlygti; aplygti; atlygti; įlygti; išlygti; nulygti; palygti; pielygti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkalbinti — tr. 1. suderėti, sulygti: Jau bernioką apkalbinau, tik be mėnesio dar neketina eiti [tarnauti] Grž. | refl. tr.: Jis jau apsikalbino tarnaitę naujiem metam Rz. 2. žr. apkalbėti 4: Apkalbintam duok kantrybę JD838. | refl.: Apsikal̃binom kalboms… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aplygti — 1 aplygti tr. Š beveik sutarti, suderėti dėl kainos perkant: Aplygo karvę rš. lygti; antlygti; aplygti; atlygti; įlygti; išlygti; nulygti; palygti; pielygti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atlygti — 1 atlygti 1. intr. užmokėti, atsiteisti, atlyginti: Už tą darbą ar kiek atlygo ar neatlygo, tai nežinau Brž. 2. intr. darytis nelygiam: Žmonės vėl pradėtų atlygti Ėr. lygti; antlygti; aplygti; atlygti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išderėti — 1 išderėti, ìšdera, ėjo 1. tr., intr. R sutarti, sulygti, derantis išprašyti: Užmokėjo išderėtą algą A1883,43. Išderėjau sau dienas J. Pusbernį pernai kai vadino, išderėjo ir karves melžti Srv. Piršlys visada išdera didesnį pasogą Rm. | refl. tr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškalbėti — iškalbėti, ìškalba, ėjo 1. tr., intr. papasakoti, apsakyti, išsakyti: Istorijų visokių tu gali iškalbėt Dglš. Bet senis Vilkas jau yra iškalbėjęs viską I.Simon. Kalbom [žodį] iškalbėsiu, giesmėm išgiedosiu BM450. Tu toktai nereiškei… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išlygti — 1 išlygti 1. tr. BzF136 sutarti dėl kainos perkant. 2. intr. Š tariantis išsiderėti, išreikalauti: Jie (liberalai) … dar išlygt norėjo, kad visai Dievo žodžio šuilėse nebturi mokinama būt TP1881,38. | refl. Š: Išsilygau, kad muni vaikai muno… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lygmuo — lygmuõ sm. (3a) DŽ 1. Lex26, MŽ141, K, NdŽ gyvavaizdis, panašybė; atitikmuo, visai lygus pakaitalas: Vienas žmogus nėra lygmuõ kitam FT. Mačiau vakar mieste tavo lygmenį J.Jabl. Stilius – asmenybės lygmuo GK1937,136. Reik vengti žodžių ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”